puodas

puodas
púodas sm. (1) I, K; SD58, H 1. ppr. metalinis indas valgiui virti: Aliuminis, špižinis, plieninis puodas . Emaliuotas puodas . Cilindrinis, pūstas, konusinis puodas . Presuotas, spaustas, lietas puodas . Verda uogos púode, piška Krš. Kleckai tarp puodo (puode) sutenėjo Lnkv. Púodų púodai – tai virinys Jrb. Kai kada jau atrandu sausą púodą (viskas išvalgyta) Jnš. Ir aš pats jau žinau, kurio kaimyno puodas lašiniais kvepia KrvP(Prl). Eik tu man puodą nukelk Žml. Išvirk roputynės į verdamą púodą . Tam puoduke negerai barščius laikyt Erž. Tikt dyvai žiūrėt, kaip moters dilina stungius, ir baisu klausyt, kad bobos tarškina púodus K.Donel. Ir puodą, kuriame tatai virta yra, turi sukulti BB3Moz6,28. Ant puodų mėsos DP493. | prk.: Puodų (apie vaikus) vežas pilną vežimą prisodinęs Skdt. ^ Šutina kai púode (labai tvanku) Klt. Karšta, tvanku, saulė kaitina kaip puode, ir nėra nei mažiausio vėjelio V.Krėv. Gina kai puodą (labai rūpestingai) . Galva kaip púodas sunki Dkš. Galva kaip púodas, pilvas kaip aruodas KrvP(Kp). Ir giria kap puodas aruodą KrvP(Nmn). Plepa kap nemunės puode Ml. Juodas kai púodas Jrk121. Visų veidai išbalę kaip puodai CII588. Púodas yr, košės nebė̃[r] (apie seno žmogaus galvą) Jd. Nėra grūdo aruode – nebus mėsos puode Ėr. Kad suvalgei košę, imk ir puodą VP20. Kokia gaspadinė, tokie ir puodai Ds. Púodas už púodą (nesąžiningas nesąžiningą užstoja) Mrc. Su savo puodu visur gausi suolą Šll. Tada kalbėsim, kap puodan dėsim Arm. Nor puodu vadink, tik pečiun nedėk Ml. Koks puodas, toks i dangtis LTR(Jrb). Pritinka puodui dangtelis LTR(Krp). Dangun su puodu nevažiuosi KrvP(Žv). Puodas katilą vainoja, o abu juodi Sln. Kožnas savo púodą maišo Ldv. Nieko nenupirkai [valgyti], galėsiu kišt kumštį į puodą Snt. Juokiasi puodas, kad katilas juodas Všk. Anys nemoka gyvent: pripilk aruodą – tas pats, pripilk púodą – tas pats Grv. Abudu iš vieno puodo valgė augdami, o kai išaugo, skyrėsi keikdami KrvP(Mrc). Gražiam puodžiuky du smokai (kiaušinis) LTR(Slk). Mėsos puode gelžis verda (pažabotas arkiys) LTR(Krtn). Mackam puodely skani gručelė (riešutas) B. Mažas puodelėlis, gardus viralėlis (riešutas) Slm. Gale lauko puodas plyšta (aušta) B. Juodas puodas lauko gale verda (skruzdėlynas) Pln.tai, kas verdama šiame inde, jo viralas: Įdeda puodan, tai ir puodas gardus Zr. Ar mano puodẽlis išviręs? Ėr. Púodai jau užvirė Dkš. Jau visi púodai klega Jrb. Žiūrėk, Onute, kad neišbėgtų puodas P.Cvir. Prie púodų pristatyti (liepti dirbti virtuvėje) NdŽ. Aplink púodus suktis (šeimininkauti virtuvėje) NdŽ. ^ Mandagumu neuždarysi puodą . Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų LTR(Šd). Davė šuniui puodą ginti KrvP(Tvr). Par juos vis tie patys púodai tebeverda (tos pačios negerovės, barniai, kalbos) Ds.šiaip koks indas: Naktinis púodas NdŽ. 2. molinis indas (ppr. kam nors laikyti), puodynė; į šį indą telpantis kiekis: Molinis púodas yža J. Molio puodas R122. Puodas su ąsomis SD49. Puodas žiedams auginti I. Rūgpyvės puodas Q169. Padarysi teipag jamui puodus pilt pelenus jo Ch2Moz27,3. Sudaužė teipag puodelius, kurie buvo rankoj jų ChTeis7,19. Eina bobutė su pieno púodu Pb. Puodẽliai (ąsočiai) pamaustyti an tvoros džiūna Rod. Púode šutindavo pieną pečiuj . Pasikūlė púodas Zt. Oi tai verkia mergužėlė, balta graži lelijėlė molinėlio púodo DrskD13. Tuo [pinigų] púodu nešinas išbėgęs Všv. Tą užtriną į puodeláitį susūdyti reik Grg. O šis tyčioms buvo atsigulęs ir ... puodelaitukėlytelį padėjęs Jrk104. ^ Puodas vandenį neša, iki ąsa nutrūksta B. Užsodino kaip velnią ant pinigų puodo J.Jabl. Po puodu pasivožk, ir tai atras [mirtis] Rm. Po puodu pasivožęs, neapsiženysi Sln. Ne šventiejai puodus lipdo (visi tai gali padaryti) LTR(Grd). Kuo naujas puodas prisigeria, tuo ir senas atsiduoda LTsV81. Ko púodas prisigėręs, tuo ir šukės atsiduoda Imb.NdŽ prk. menk. galva. 3. bučius, varža: Kap nuėjau puodo krėsti, tai pusę puodo radau žuvų Ūd. 4. koklis: Mokykloj statys naują krosnį, jau púodus parvežė Pgg. 5. bot. theca: Puodas yra sėklinyčia kerpių, iš viršaus dangteliu apdengta P.
◊ davãtkų púodas perdėtai pamaldus žmogus: Ta bobutė yra davãtkų púodas Lnkv.
kaĩp su púodais labai atsargiai: Važiuoja kaĩp su púodais NdŽ.
kiáuru púodu (kiaurų̃ púodų) užsikėlus ant nugaros (ppr. vaiką): Lipk, vaikeli, kiáuru púodu panešiosiu Skr. Aš paskui vežimą einu i vaiką nešu kiáuru púodu Erž. Panešk mane kiaurų̃ púodų Gs.
ligų̃ puodẽlis (púodas NdŽ); S.Dauk kas nuolat serga: Ir ana vien serga i serga, tikra ligų̃ puodẽlis Ms. Ligų̃ púodas iš pat mažų dienų Trk.
pabìro púodai pagimdė: Bėk namo, jau tavo bobos pabìro púodai Ml.
pagyrų̃ púodas kas mėgsta girtis, pagyrūnas: Pagyrų puodas niekad neuždarytas LTR(Zp).
po púodu slaptai (vykti): Kai jau veselios po puodu, tai toks bus ir gyvenimas Sdk.
púodus dègti (kùlti NdŽ) žaisti tokį piemenų žaidimą: Kai nuejau į ganyklas pas piemenis, anie puodus degė Brs.
púodus laižýti NdŽ misti valgių likučiais.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • puodas — púodas dkt. Púodas prisvi̇̀lo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • virti — 1 vìrti, verda ( a LKKXIV202(Zt), LD338(Zt), Vž, vera N), ė KBII149, K.Būg, Rtr, P.Skar, FrnW, NdŽ, DŽ, KŽ; SD1190,193,196, SD391,404, R, MŽ, Sut, M, LL263,283 1. intr. D.Pošk, I kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį ar skystą masę) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pilnas — 1 pìlnas, à adj. (3) 1. H, Sut pripildytas visas, iki kraštų: Pilną ižgeriu SD244. Pilną pripilu R386. Pìlnas (nepradėtas) butelys vyno BŽ605. Puodas kiek nedapìlnas Dglš. Pilna šlampa vėgėlių B. Pilnas aruodas javų Dkš. Pilnà liepinė medaus …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • privirti — 1 privìrti, priverda (prìvira Lz), prìvirė K, I, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1, LzŽ; MŽ, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N 1. tr. daug išvirti: Tu prìvirei daug virtinių, košės J. Žirnių priverda, paskui sumaigo šitus žirnius su kočėlu – padarom tokius guzus Kvr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tekėti — tekėti, tẽka, ėjo intr. KBII169, Š, Rtr, KŽ, DrskŽ; M 1. R, MŽ, N, DŽ judėti srove kuria kryptimi, bėgti (apie upę, šaltinį ir pan.): Teka vanduo upė[je] J. Upė tẽka K. Netoli upė tekėj[o] LzŽ. Vanduo srauniai tẽka NdŽ. Smarkiai, ramiai tekėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvirti — 1 įvìrti, įverda, į̃virė K, Rtr, KŽ, LzŽ; Lex29, Q148, CI542, R115, MŽ149, N 1. intr. pradėti kunkuliuoti nuo aukštos temperatūros (apie skystį): Į̃virė gerai puodas J. | Kai įvir̃s puodas, tai tada dėk virtinius Š. Puodas įviręs labai aštriai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kropas — 1 krõpas sm. (4) 1. didelis ketaus puodas: Kropas – tiktai špižinis puodas, o varinis – katilas J. Ištrūko ant ugnies krõpas Rdm. Kaiskite ryt pusryčiams krõpą – bus daugiau žmonių Plv. Jūs verdat dar krope? Skrd. Iš viedro supilk į kropą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nemunė — nemùnė st. (2) Ds, nemunė̃ (3b) Pn, Lkm, nẽmunė (1) Gdr, Vdšk; LBŽ bot. kelmutis (Anmillaria mellea): Nẽmunės, ką an kelmų auga Grv. Nẽmunės prie kelmam auga, ale greitai senėja Brsl. Priviriau nemunių pilną puodą Pbs. Rudenį avelės tik ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • plepėti — plepėti, plẽpa, ėjo 1. tr., intr. K daug nereikalingai, tuščiai kalbėti: Niekkalbis plepė̃s niekaniekius J. Beplepi tik vėjus, – niekino kitas Žem. Kad nebūtų skausmų, galėtum šnekėtis, plepėti, juoktis I.Simon. Ta boba pati nežino, ką plẽpa… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • taukuotas — taukuotas, a adj. (1) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, à (3) Š; R, MŽ, Sut, N, L 1. OG182, Č suteptas taukais, riebaluotas: Taukais inteptas, taukuotas SD135. Tavo barzda taukuota J. Kad ryja [šuo mėsą], net snukys taukuotas! Kp. Kur šluostai taukuotus… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”